- špitogelis
- ךpitógelis sm. (1) 1. Br, Grk žr. špitoklis 1: Jie jau daug tokių špitógelių pridirbo Prn. 2. pokštininkas: Klausyk tu to špitógelio, tai toli eisi (iron.) Pžrl. Špitógelių prisirinko ir kelia triukšmą Br.
Dictionary of the Lithuanian Language.
